BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Koncertas “Artistuose”

2009-05-14 parašė giovani

Kviečiu visus ateiti ir pabūti kartu šį vakarą klube/bare “Artistai”. Gros grupė “Liūdni slibinai” bei aš su pianiste Deimante. Koncerto pradžia 20 val.

Rodyk draugams

Ir vėl ta Visinčia…

2009-05-14 parašė giovani

Visinčia, Visinčia - kuo gi ji taip ypatinga? ogi tuo, kad nuo rudens dar su ja buvo nesuvestos sąskaitos. O taip ramiai visko pamiršt aš negalėjau. Artėjo gegužės 9 - 10 d. savaitgalis, kada, sutelkus šiek tiek didesnes pajėgas nei rudenį, buvo nuspręsta su draugišku vizitu aplankyti šią upę. Plaukt pasiryžo šeši žmonės - Vaidas su Rita, Jurga su Andrium (Konungu) ir aš su savo bocmanu Vilma. Ruošiamos trys pripučiamos “Saidės” ir ieškoma mistinio tilto per upę šiek tiek toliau nuo Gudelių kaimo. Randama sodyba su draugišku šeiminyku, katras “lietuviškai nie, po ruskij ale bardzo po polski”. Jis ir nurodo kryptį rankos mostu. :)

Puikus Visinčios vingis, prie kurio pučiama flotilė, ruošiamasi artėjančiam lietui ir plaukimui. komandos apsiginkluoja irklais, įkala kavos ir arbatos ir pajuda pasroviui. Dangus juoduoja nuo lietaus pritvinkusių debesų. Prasideda “Visinčios pavasaris ‘09″. Jau buvo primiršta nuo rudens kokia ji vis dėlto vingiuota. Yris po yrio kasamės link šios dienos tikslo - stovyklavietės prie betoninio tilto. Viename iš trijų ekipažų - visiški naujokai plaukime. Baidarė baksnoja tai vieną, tai kitą krantą, tačiau ekipažas laikosi tvirtai ir nosies nenukabina. Bet staiga…

…prasiveria dangus ir kažkas pradeda pilti ant mūsų galvų vandenį. Tikra pavasarinė liūtis. Per kelias akimirkas ant mano kūno nelieka sauso lopinėlio. Kiti dar bando slėptis striukėse ir palapinsiaustėse. Smelkiasi visai ne pavasariška žvarba. Irkluoju nesustodamas, kad sušičiau. Taip plaukiame kokia valandėlę. Užkliuvę prie eilinės kliūties nusprendžiame palaukt likusių dviejų ekipažų. Ardome užvartą ir laukiame. Po pusvalanduko pasirodo ir jie. Kažkas išjungia dušą ir išlenda saulutė. Kokia ji buvo laukiama ir reikalinga man tąkart. Iškart pagerėja nuotaikos ir, pailsėję keletą minučių ant kranto pajudame toliau. Šiek tiek paplaukus pasikeičiame ekipažų nariais - įsilaipinu pas save jungą iš pradedančiųjų laivelio, o savo bocmaną perleidžiu Konungui. Iriamės toliau be didelių kliūčių ir nuotykių. Na nebent, kad keldamiesi per eilinį medi, išsidrėbusį skersai upės, paleidom plaukt tuščia savo baidarę, o kai pasivijom ir bandėm į ją įlipt - Jurga pūkštelėjo upelin. Vienbalsiai buvo nuspręsta, kad dar maudymosi sezonui ne laikas. Suradę puikią, šernų išraustą, laukymę papietavome, užsilipinome atsiradusias pūsles, nutrinimus ir patraukėm toliau. Su audringom mano ir Vilmos emocijom praplaukėm rudeninę mūsų nakvynės vietą, kurioje neleista man išlipti, pareiškus kad ten pelkynas.  Taip po truputi besikapanodami išgirdome balsus. Buvo nuspręsta, kad jau netoli stovyklavietė, kurioje mūsų turėjo laukti rudeninio plaukimo dalyvis Paulius, Eglė ir Augustas. Nesuklydome. Po keliu upelės vingių pasirodė betoninis tiltas ir stovyklavietė. Mus pasitiko ne tik minėti asmenys, bet ir atvažiavusi Sabina su vaikais ir “baisiuoju koviniu” šunimi Pupa. Jau kūrenosi laužas, mes išlipę džiovinomės drabužius ir klausėm pasakojimo apie tai, kaip stovyklavietę aplankė vietinis desantininkas, dalyvavęs vos ne visuose XXa. kariniuose konfliktuose ir už tai pareikalavęs alkoholio. :)

Vakarėjo ir mes laukėme dar svečių, kurie turėjo ateiti pėstute nuo Rūdininkų. Jau temo, o jų kaip nėr, taip nėr. Nusileido saulelė, virš upelės ir tilto įsižiebė didžiulis pilnas mėnulis. Laikrodis jau linko link pusiaunakčio. Keliauninkų nebuvo. Jau kai beveik visi pradėjo nerimauti, tolumoje pasirodė kelios švieselės ir pasirodė keturi keliauninkai, kurie buvo pasukę ne tuo keliu ir pasivaikščiojo ne vieną kilometrą ratuku. Prancas, Inga, Indrė ir Vyciokas buvo nusivarę nuo kojų ir alkani. Vakaro pasisėdėjimą greit pakeitė knarkimas iš palapinių.

Išaušo puikus saulėtas sekmadienio rytas. Pranco ir Sabinos išvirta puiki grikių košė, pasisėdėjimas prie laužo, gitara, dainos ir ruošimasis išsilakstyt kas sau. Plaukti toliau Visinčia pavyko įkalbėti tik vienintelį Vaidą. Taigi susiruošėm dvi “Saides” ir pasiruošėm plaukti dviese. Išsikelėm šašlų, išlydėjome jau irgi tik tris belikusius pėstukus (Prancą “supakavo” Sabina :)) ir susiruošėm į kelią.

Jau po pirmo upės posūkio “užsirovėm” ant kliūties, kurią reikia perlipti ir kelti baidarę. O priekyje tokių laukė dar ne viena… Švietė saulutė, pypavo paukščiai, nuotaika buvo puiki. Kas keli posūkiai stodami įkalt giros kasėmės pirmyn. Juokėmės, kai pasisukę porąkart po 180 laipsnių į dešinę vis dar buvom kelios dešimtys metrų nuo medžio, kurį praplaukėmė prieš kelis kilometrus. Laukai, miškeliai, vingiai ir užvartos. Taip tęsėsi ne vieną valandėlę. Tačiau kilnojimasis per užvartas, baidarės tempimas per jas ir irklavimas jėgų tuomkart neprideda. Tai pajutai, kai užlipus ant eilinio medžio nebeužteko spėkų atkelt ne tokios jau sunkios baidarės nuo vandens :). Vos nemurktelėjau vandenin. Artėjo ta riba, kai mintyse pradeda gimt keiksmai ir “kokio velnio aš čia plaukiu?”. Bet, susutojus prie eilinės kliūties pripūst vis beišsileidžiančios Vaido baidarės, išgirdome kažką šaukiant.

- šaukia “Vaidai”. Girdėjai? - pasakė Vaidulis.

Aš tai nelabai supratau kas ten ir ką šaukė, bet už kelių vingių pasirodė Šalčia. Visinčia buvo įveikta!!!!! Pasiyrėm dar šiek tiek prieš srovę Šalčia ir šūktelėjau Vaidui, kad geriau einam, tempdami baidares, krantu. Išlipome krantan ir pamatėme mūsų pasitikt ateinančias Ritą su Vilma. Jos atvažiavo mūsų pasiimt su mašina. Dėliojomės daiktus valėm laivelius ir džiaugėmės laiminga plaukimo pabaiga, bet…

- o kas čia? - paklausė Vaidas, rodydamas pirštu į mašinos ratą.

Padanga buvo tuščia. Išsitraukėme atsarginį ratą, pasiruošėm keitimo procedūrai, tačiau mašinos pakelt nepavyko. Domkratas kuo puikiausiai smigo į smėlingą žemę. Pakišome po juo didoką akmenį. Įsmigo ir jis. Paskui kažkaip pavyko pakelti mašiną, pastačius kėliklį ant medžio šaknies. Pasikeitėm ratą ir, barškėdami atplyšusia variklio apsauga, nurūkome link Vilniaus.

Taigi taip mes praleidom puikų savaitgalį ir suvedėm sąskaitas su pukia upele - Visinčia.

Ačiū visiems dalyvavusiems ir skaičiusiems. :)

Rodyk draugams

Rytiniai stebuklai

2009-04-08 parašė giovani

Šiandien buvo toks gražus saulėtas rytas. O kai už lango oras gražus, tai ir nuotaika nebloga. Atsidarėm namų duris - kažkokie išgamos dviratį šiąnakt pavogė. Nuotaika ir sugedo…

Rodyk draugams

dar šioks toks skelbimuks. :)

2009-02-02 parašė giovani

Dėmesio, dėmesio!!!  Š. m. vasario 4 d. užeigoje, klube (ar kaip ten pavadint) “Brodvėjus” vyks dainuojamosios poezijos vakaras. Gros puikus merginų trio “Trys mūzos” ir aš- Jonuks su Deimante. Prašom apsilankyti ir pasiklausyti. Lauksim. :)

Rodyk draugams

Skelbimuks

2009-01-17 parašė giovani

Kviečiame Visus idėjiškai linksmus, susimąsčiusius ir “tiesiog esančius” žmogeliukus į Koncertą “Musėje” (Jakšto g. 9, Vilniuje).
Man scenoje talkins DEIMANTĖ.
ateikit-išgirskit-pamatykit!!! :)
Koncertas Sausio 22 d. 20.30 val.

Rodyk draugams

Kaip Vilnelės “paimt” nepavyko…

2008-12-22 parašė giovani

Ir štai į tėviškėlę pirmuosius žingsnius žengia žiema. Sekmadienis. Lapkričio 23 diena. Už lango pirmoji pūga. Šioks toks šaltukas. Žvėryne susirenka penki žmogėnai, pasiruošę plaukt Vilnele. Nuotaikos puikios.

Kraunamos baidarės, persirengiama į “kovinę” aprangą ir į kelią. Atvykstame prie užtvankos Naujojoje Vilnioje, iškrauname baidares, uzsidedam “sijonukus” nuo vandens ir čiuožiame nuo kalniuko link vandens. Prasideda plaukimas.

Kokia puiki yra Vilnelės atkarpa nuo užtvankos iki pat Neries. Akmenukai, rėvos, įvairūs pagaliai ir išvirtę medžiai. Plaukiame vienoj baidarėj su jau pažįstamu Visinčios plaukimo dalyviu. Truputį šąla kanopytės, truputį taškosi vanduo, bet nuotaika puiki. Akmuo po akmens, rėva po rėvos, yris po yrio pasiekiame Pučkorių atodangą. Ir štai…

..prieš mus - nemenkas medis, gulintis skersai upės. Per vidurį kokio metro pločio tarpas, kuriuo galima praplaukt. Taikomės į jį. Tik staiga baidarė užsiskersuoja pataikiusi ant seklumos, mes apsisukame ir plaukiam atbulomis. Ištiesinti laiviūkščio nebesuspėjom.

Sėdime priplakti prie medžio baidarės šonu. Srovė gan stipri. Atsistumti galimybių jokiu. Nusprendžiame, kad reikia vienam išlipt ant medžio. Kol Paulius taikosi šuoliui ant apsnigto slidaus kamieno, aš žiūriu kaip išlaikyti tiesiai baidarę. Šuolis iš laivelio pavyksta, tik, deja, laikymas nelabai. Aš atsiduriu lyg vonioj, pilnoj ledinio vandens. Kai iššoku iš baidarės, tai jos lieka kyšoti tik pats paskuigalis. Visa kita dalis- po vandeniu ir užstrigusi tarp rąsto ir upelio dugno.

Bandome keliskart ištraukt baidarę. Beviltiška. Užstrigusi taip, kad nei pirmyn nei atgal. Maišas su  sausų drabužių pamaina likęs priekyje po vandeniu. Pavyko ištraukt tik termosą su arbata, kuris buvo gale. Geriam arbatą ir galvojam ką daryt toliau. Dar po kelių bandymų ir pasibraidymų mums pavyksta. Ištraukiam baidarę ir (durniai :)) sėdam plaukt toliau. Scenarijus kartojasi… Antrąkart atsiduriame šonu prie rąsto. Vėl ėjimas dugnan, vėl ledinė vonia, vėl baidarės traukimas. 

Šįkart jau pernešam baidarę per kliūtį ir plaukiam abu šlapi link Belmonto krioklių. Ten jau mūsų laukia. Bet vietoj to, kad prieš užtvanką pasuktume link kranto - nuirkluojame link tos laiptuotos protakos. Mat pasismagint nusprendėm :). Nusileidimas protaka nepavyko. Baidarė stovi įstrigusi skersa, vanduo spaudzia ją prie protakos kraštų, o mes bandom išbrist ant kranto. Vėliau kažkaip išlaisvinam savo transporto priemonę iš vandens nelaisvės ir ją nuneša srovė. Ji užstringa vidury upės tarp akmenų. Po Belmontą  vaikšto keli žmonės, kurie pamatę mus puola filmuoti ir fotografuoti :D:D:D. Kadangi baidarės nepaliksi, tai brendu i upės vidurį. Ir vėl nesėkmė. Traukiamas laiviūkštis prispaudžia mano koją ir as jau visas atsiduriu po vandeniu. Viskas baigiasi laimingai - aš žiopčiodamas išneriu, o baidarę srovė prineša prie kranto.

Krante pirmiausiai bandom persirengt į sausus drabužius. Hermomaišas atlaikė. Persirenginėjame vietoj. Tik bėda - mano batai taip prisisiurbė prie kojų, kad neįmanoma jų nuaut. Tenka pasitenkint tik viršutine sausa dalim.

Toliau nebeplaukiame ir, susirinkę daiktus, gabenamės į atvažiavusį mikriuką. Ten Paulius kažkokiu būdu sugeba nutraukti man nuo kojų batus ir aš persivelku sausais drabužiais.

Valio. Paplaukėm ir galim šiaušt link namų.

Nė velnio.

Mikriuko padangos kuo puikiausios “demisezonkės”. Į vieną kalniuką užlipame gal per koki 20 minučių, bet prieky yra dar vienas. Ir vėl prasideda…

Po gal kokio trečio nevykusio bandymo užvažiuoti, autobusiukas atsuduria skersas ant kelio, baidarė nuo jo stogo - pakeles griovy. Bandymai išvažiuot beviltiški. Bandom stumdyt, kasam ir pilam po ratais žemes, dedam akmenis, plytgalius. Šiap ne taip išsikapstom. Paberiam ant kelio kazkokio pakelėj rasto smėlio ir bandom dar kartą. Įsibėgėjam gan iš toli, autobusiuką mėto į visus šonus, galvojau, kad vėl baigsim kokiam griovy, tačiau kažkokiu stebuklingu būdu mums pavyksta.

Važiuojam link miesto, pakeliui prie Baltojo tilto susirenkam atplaukusius kitus žygio dalyvius ir lekiam namo. :)

Taigi šis pasiplaukiojimas man kainavo savaitei patemptą nugarą, delno dyžio mėlynę ant kojos ir puikius prisiminimus. :D:D:D

Rodyk draugams

Prašyk laišką Kalėdų seneliui.

2008-12-21 parašė giovani

Rodyk draugams

Ir tarė ji:

2008-11-07 parašė giovani

- Atvažiuok su karieta!!!

Rodyk draugams

Meilė neturi ryyyybūūūūūū….

2008-11-07 parašė giovani

Ir ko tik neaptiksi ant Vilniaus sienų. 

Rodyk draugams

Piešinukai

2008-10-02 parašė giovani

Žmonės juk paišo. Visi. Ne tik dailininkai. Manau, kad beveik kiekvienas buvo kada įsijungęs kompe “paint” programėlę ir kažką pakeverzojęs. Aš vis galvoju, kad reiktų kada suorganizuot tokių “paint'inių” paveikslų parodą. Kad sumestų visi norintys po porą darbų ir tada juos parodytų visiems norintiems. Manau, būtų visai smagu. :)

O čia mano keverzonės :D


Rodyk draugams